lietus

lietùs sm. (3) 1. SD40, [K] vandens lašų pavidalo atmosferos krituliai: Po pietų gali lietaus užeiti J.Jabl. Aš be tavęs kaip be lietaus išdžiūvusi žemė Mair. Pro lietaus pylą nebuvo matyti nė namų P.Cvir. Pučia saldus vėjelis, krenta lengvas lietelis, visa žemė linksmai pradžiugo A.Strazd. Jis mano, kad valstiečiams rugiai lietum lyja (lengvai gaunami) V.Mont. Laša, lietus teka per dangtį SD84. Lietùs giedroje BŽ98. Vėjas išblando líetus, išblaško J. Pliaupia lietùs kap iš dūdų Drsk. Buvo šilta, ir lietaĩ lijo po nedaugutį Arm. Kap nuej[o] lietaĩ, tai pradėjo augt žolė Vrnv. Dideli lietaĩ būdavo Ssk. Lietaĩ lyja, šalta Žsl. Lietaũs reikia kaip druskos in puodą Krn. Lietaus suplaktos bulbės Ėr. Jau lietaũs užeina Grl. Ištižusi žemė ant kelio nuo lietaũs J. Gaidžiai rėkia (gieda) – gal vėl prirėks lietaus Ėr. Ryt, kad nebus lietaũs, eisim miškan Brsl. Už to lietaũs ir bulvės nusivėlino sodint Ds. Pastovėk ant lietaũs nuoga galva – geriau augsi Ds. Jis, ieškodams vietos pasikavot nuo lieto, pamatė medy sakalo gūžtą BM173. Gal lietų̃ būt Arm. Po líeti sušils Drsk. Koki buvo dideli, gražūs miežiai, ale po lieti išgulė Arm. Tokiu lietù tai čia vis vandenio nėra Brt. Važiavom lietum̃ Jž. Reikia pažiūrėt, ar dobilai išdygo šituo lietum̃ Ds. Kas te tau vežios tokiam liete Lel. Lietuje šieną džiauna rš. Reikėtų lietelio, reikėtų… Šuliniai jau išdžiūvę I.Simon. Žmonės graudžiomis giesmėmis prašydavo lieteliaus rš. Lietulẽlis nepalijo – sunki labai žemė Brsl. Būčia šilkų kasnyką lietùliuj sulydžius Tvr. Užėjo liečiùkas Pc. Būtų gerai, kad šilto lietùko užmestų nors menką eilutę – kitap atrodytų javai Dkš. Ka palytų lietùkas, būt gerai Aps. Lietaũs debesys Jž. Lietaus (pasidariusi nuo lietaus) rasa Grž. Krint kaip lietus ašarėlės JD1488. Užpūs mane šiauriejie vėjeliai, užlys mane bangiejie lieteliai JV486. Ant rūtų darželio šiltas lietus lynoja NS1094. Atalyja smarkus lietus NS183. Lyk, lieteliau, dar labiau, piemenėliams bus geriau LTR(Jnš). Prašyk, mergužė, lietaus būrelio – atžels žalios rūtelės JV1094. Lyja lietutis be debesėlio, trokšta žuvelė be [v]andenėlio (d.) Pl. Ar vėjelio papučiamas, ar lietulio nulyjamas TD63. Jis išeis kaip graži aušra ir ateis mūsump kaip lietus, kaip vėlybas lietus, kuris žemę padrėkin BBOz6,3. Debesys tenuleid' su lietumi teisųjį DP502. Nuleisk skalsų lietų brš. Jo balsas judin lietus, perkūnus smarkiuosius KN30. Ausis niežti – bus lietus (flk.) Žln. Noris miego – bus lietaus Ds. Prieš lietų žiedai labai kvepia Upt. Kaip šuva prieš lietų žolę ėda Kp. Jeigu volungė medy gieda, bus lietaus LTR(Trgn). Lyja lietus per karaliaus pietus flk. Grybų lietus I. Pieno lietus pasitaiko tose vietose, kur žemės paviršiuje yra kreidos rš. Kraujo lietus mini ne tik liaudies pasakos, bet ir senovės bei vidurinių amžių raštai rš. | prk.: Iš kasnykų miglos krinta, iš akelių lietus lija (ašaros krinta) Asv. ^ Iš didelio debesio mažas lietùs Mlt. Kas lietuj pjauna, tas pagadoj gauna Iš. Lietum pjauk – pagadon veši Krsn. Iš kur vėjas, iš ten ir lietus LTR. Trokšta kaip volungė lietaus Sim. Lietus pusę bado, o pagada čielą badą padaro LTR. 2. prk. daugybė ko, gausiai krintančio žemyn: Eglė nusiminus taria į kitus – byra sidabrinis ašarų lietus S.Nėr. Prakaito lietus su ašaroms puolė A.Baran. Kanonadai griaudžiant, švino lietui lyjant, mes petis į petį stojam mūšyje S.Nėr. Laužas krūptelia, ir kibirkščių lietus šauna į orą, susimaišydamas su šaltomis snaigėmis J.Avyž. Išsiveržus ugnikalniui, visoje saloje iškrito pelenų lietus A.Vencl. Kartais jų (meteorų) ateina išsyk tokia gausybė, kad visas dangus pasidaro jų pilnas. Toks reiškinys vadinamas meteorų lietus P.Slavėn. 3. prk. barimas: Tai bus lietaus, kai vyras sužinos! V.Mont.